Ne vienerių metų duomenys atskleidžia, kad Baltijos šalyse daugėja tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių. Nors gyventojų noras naudotis mažiau taršiu transportu – sveikintinas ir siektinas, didesnis elektrinių transporto priemonių skaičius neišvengiamai kelia ir daugiau iššūkių.

Apie situaciją Baltijos šalių elektromobilių rinkoje ir reikalingus pokyčius pasakoja „VOOL“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Juhanas Härmas.

Taip, padėtis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – gerėja, nes gatvėse matome vis daugiau elektromobilių ir kito elektrinio transporto. Tam įtakos turėjo ir vis dar turi valstybių teikiamos subsidijos, o juridiniams asmenims – dar ir galimybė susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį. Pagrindiniai pirkėjai buvo žmonės, gyvenantys nuosavuose namuose, kuriuose galima pakankamai paprastai įsirengti saulės elektrinę ar kitą nepriklausomą energijos šaltinį, prijungti „VOOL“ ar kitą įkrovimo stotelę ir taip taupiai įkrauti elektromobilį.

Vis dėlto, situacija keičiasi: Šiaurės šalyse – Norvegijoje, Švedijoje ir kt. vis daugiau elektromobilių įsigyja ir daugiabučiuose namuose gyvenantieji, Lietuvoje – taip pat. Tačiau jie susiduria su iššūkiu: kur ir kaip įkrauti savo transporto priemones? Išeitis būtų viešosios įkrovimo stotelės, bet tai – ir brangu, ir netaupu laiko atžvilgiu.

Kas šiuo metu vyksta Skandinavijoje? Norvegijoje yra teisės aktas, pagal kurį jei bent vienas daugiabučio gyventojas pageidauja name įsirengti elektromobilių įkrovimo stotelę, ji turi būti įrengta. Šis teisės aktas nulėmė tai, kad vos per mėnesį viena Norvegijos bendrovė pardavė maždaug 600 tūkst. įkroviklių, ir dėl to ji tapo viena didžiausių šios įrangos platinimo įmonių visoje Europoje.

Kol Norvegija ir toliau diktuoja elektrinio transporto madas, „VOOL“ vertinimu, bendrai Baltijos šalys atsilieka nuo pasaulinių tendencijų maždaug 3–4 metais. Tačiau iš lėto, pamažu mes mažiname šį atotrūkį.

Pirmiausia, turėtų pasikeisti suvokimas, kad mes, kaip valstybės ir visuomenės, turėtume orientuotis ne į elektrinį transportą, bet į jam skirtą infrastruktūrą. Naujų elektromobilių kainos, įvertinus taikomas subsidijas ir kitus privalumus, yra beveik tokios pačios arba kiek didesnės nei analogiškų transporto priemonių, varomų benzinu ar dyzelinu. Tačiau tinkamos infrastruktūros plėtra vyksta pernelyg lėtai.

Dabartines subsidijas vertėtų nukreipti ne į elektrinio transporto įsigijimus, bet į jam skirtą infrastruktūrą. Žinoma, įrengti įkrovimo stoteles degalinėse ar aikštelėse nėra sunku, tačiau jau dabar reikalinga patogi infrastruktūra, greito įkrovimo stotelės biuruose, viešosios paskirties objektuose, taip pat – ir daugiabučiuose namuose.

Dabartiniai elektros tinklai tikrai nėra subalansuoti ir tinkami elektrinio transporto plėtrai. Jei prognozuojame, kad daugiabučiuose namuose įkrovimo stotelių – greito ir įprasto – atsiras vis daugiau, kils ir daugiau iššūkių, susijusių su elektros tiekimu. Kalbame ne vien tik apie galios konverterius, bet ir apie pakankamos galios tiekimą.

Jei turime 60 butų namą, tik hipotetiškai gali nutikti tokia situacija, kad visuose butuose vienu metu būtų įjungtos elektrinės orkaitės ir kiti didelės galios prietaisai. Vos per akimirką namo elektros tinklas neatlaikytų tokios apkrovos, ir elektra dingtų. Tačiau tokia situacija – praktiškai neįmanoma.

Vis dėlto, kai turime vis augantį elektromobilių skaičių ir elektros kainas, kurias nustato rinka, galime tikėtis situacijų, kai, pavyzdžiui, šeštą valandą vakaro, kai elektra – pigiausia, visas namas prijungtų savo transporto priemones krautis. Tada jau ne tik jūsų namas, bet ir visas kvartalas paskęstų tamsoje. Todėl būtina modernizuoti dabartinį elektros tinklą, bet šios investicijos būtų tikrai milžiniškos.

Paprastesnis, milijardinių investicijų nereikalaujantis sprendimas – dirbtinio intelekto (DI) pasitelkimas. Jau dabar yra įmanomi DI technologija paremti sprendimai, kai elektromobilis gali būti kraunamas tiek tada, kai elektra – pigiausia, tiek kai tinklo apkrova – mažiausia. Be to, pasitelkiant turimus duomenis, galima prognozuoti, kada bus palankiausias laikas įkrauti elektrinį transportą, patiriant kuo mažesnes finansines sąnaudas ir kai tinklo pralaidumas – didžiausias. Vis dėlto, net ir šioje vietoje turime grįžti prie infrastruktūros klausimo.

Jei pravertumėte savo namų elektros spintelę, pamatytumėte automatinius elektros jungiklius, kurių technologija skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį. Tarkim, namie turite daugybę išmaniųjų įrenginių: termostatus, indaploves, šaldytuvus, kavos aparatus, netgi orkaites, bet jie visi yra prijungti prie vienos ir tos pačios paskirstymo spintos, ties kuria ir užsibaigia jūsų išmanūs namai.

Mes vystome sprendimą, kuris remiasi mūsų sukurta elektromobilių įkrovimo stotele: panaudoti dalį šios technologijos ir pakeisti paskirstymo spintą išmaniaisiais jungikliais, prijungtais prie debesų kompiuterijos. Taip namų gyventojai galėtų matyti elektros sąnaudas realiu laiku ir valdyti vietinio elektros tinklo apkrovas, paskirstant jas ten, kur konkrečiu laiku jų labiausiai reikia.

Iš esmės, kuriame tokią viziją, kuri remiasi ne įkrovimo stotele, bet visa išmanių namų sistema. Žinoma, techninė įranga yra svarbu, bet dar svarbiau – tinkamas apkrovos valdymas. Ilgalaikis tikslas: į vieną ekosistemą įtraukti elektrinį transportą, išmaniuosius prietaisus – visus šiuolaikinių namų įrenginius.